პარასკევი, 29.03.2024, 11.46.43
მოგესალმები სტუმარი

მედიაკრიტიკა

                                                                  სამეცნიერო   ჟურნალი

სტატიების კატალოგი

მთავარი » სტატიები » სტუდენტური გვერდი » სტუდენტ მაგისტრანტთა სამეცნიერო გვერდი

მარშალ მაკლუენი

 

                       

   მარშალ მაკლუენი

ქეთი ჯაფარიძე

 ტელეკრიტიკის სამაგისტრო პროგრამის მაგისტრანტი

2008წ.

 

 gindaT gaigoT ras vfiqrob televiziaze?

Tu gindaT ESeinaxoT erTi nawyveti ebraul-berZnul-renesansul-saganmanaTleblo-modernistul-dasavluri civilizaciisa, maSin girCevniaT aiRoT culi da daamsxvrioT yvela es mimarTuleba.”

                                                            marSal maklueni

 

 aRsaniSnavia, rom cnobili mediamkvlevari erT-erTi yvelaze popularuli masobrivi sainformacio saSualebis –televiziis momxmarebeli da  televizoris aqtiuri mayurebeli arasodes yofila.

 herbert marSal maklueni(1911-1980) – kanadeli ganmanaTlebeli, filosofosi, mecnieri, inglisuri literaturis profesori, literaturuli kritikosi, komunikaciebis Teoritikosi, sociologi.

 mas uwodes “dasavleTis inteleqtualuri kometa”, “eleqtronuli saukunis winaswarmetyveli”, “niutonis da froidis Semdeg yvelaze didi moazrovne”, “mediakritikis patriarqi”, “popkulturis winaswarmetyveli”, “eleqtronuli epoqis mama”, romelmac mTeli  misi kariera miuZRvna  masobrivi komunikaciis saSualebebis sazogadoebaze  zegavlenis kvlevas. Mman jer kidev meoce saukunis 60-ian wlebSi iwinaswarmetyvela media saSualebebis roli da Sedegi sazogadoebaze, maSin roca televizia jer arc ki arsebobda, xolo personaluri kompiuteri oci wlis Semdeg gaCnda.Mmisi cnobili gamonaTqvamia: “Tavdapirvelad Cven vqmniT teqnologiebs, xolo Semdeg teqnologiebi gvqmnian Cven.” maklueni iyo pirveli, romelmac gvamcno axali realobis gaCenis ESesaZlebloba, sadac vebserfingi, daklikeba, momentaluri reaqcia sakuTari miRwevadobis SegrZnebaa, rom samyaro am eleqtronul sivrceSi sofeliviT pataraa. mas arasodes ar enaxa, magram iwinaswarmetyvela teqstis da eleqtronuli mediis sinTezi rogorc axali media saSualebis Seqmnis safuZveli_ dRes Tanamedrove samyaroSi mas saerTaSoriso qseli(interneti) ewodeba.    mravalTaTvis maklueni masobriv sainformacio saSualebaTa kvlevis istoriaSi dRemde kontroversiuli pirovnebaa. misi Sromebi masobriv komunikaciaTa  gavlenis Sesaxeb gamoicema kanadasa da evropis mTel rig qveynebში

herbert marSal maklueni  daibada 1911 wels, kanadaSi, q. edmontonSi. 1934 wels, manitobas provinciis universitetis damTavrebis Semdeg mas mieniWa xelovnebis magistris wodeba, xolo kembrijis universitetis damTavrebis Semdeg- filosofiis doqtoris xarisxi inglisuri enisa da literaturis specialobiT. 1948  wlidan maklueni iwyebs masobrivi informaciis procesebis Seswavlas  fsiqologiis, sociologiis, istoriis, ekonomikur mecnierebaTa  da fiziologiis TvalsazrisiT. 1963 wlidan xelmZRvanelobs  torontos universitetis kulturisa da teqnikis Semswavlel centrs. igi aris kembrijis universitetis humanitarul mecnierebaTa profesori, xelmZRvanelobs mTel rig proeqtebs   kanadasa da amerikis SeerTebul StatebSi. makluenma mniSvnelovani roli Seasrula Tanamedrove komunikaciebis Teoriis ganviTarebaSi. Mmisi wyalobiT sazogadoebas gauadvilda  eleqtronul epoqaSi da teqnologiur bumSi masobrivi media saSualebebis zegavlenis  Secnoba da aRqma maT yoveldRiur cxovrebaSi.

 mecnieris kvlevebi amtkicebs, rom nebismieri media saSualeba informaciis Sinaarsis ganurCevlad axdens gansxvavebul zegavlenas sazogadoebaze. magaliTad, ambavi Tu  istoria, romelic weria wignSi, TamaSdeba scenaze, usmenen radioSi, uyureben filmis saxiT,   gadmoicema televiziiT Tu aRiqvamen komediur JanrSi, TiToeul am media saSualebas aqvs sakuTari, damaxasiaTebeli zegavlenis moxdenis unari da sasaubro ena, am princips Tanamedrove eniT exmianeba  makluenis cnobili fraza “ media saSualeba –es Setyobinebaa”.

 termini “globaluri sofeli”(1968). pirvelad gaJRerda vindam luisis naSromSi “amerika da kosmiuri adamiani”(1948). Mmakluenis am naSromma didi mRelvareba da qaosi gamoiwvia  dasavleTis qveynebis samecniero wreebSi. Tanamedrove realobaSi ‘globaluri sofeli” aris metafora, romelSic igulisxmeba televiziisa da SemdegSi saerTaSoriso qselis(interneti) mier Seqmnili garegnuli samyaro, sadac Cven eleqtronuli teqnologiebis saSualebiT mTel dedamiwaze gavagrZeleT sakuTari nervuli sistema. Mmakluenis zriT, Tanamedrove komunikaciis saSualebebi, rogoric aris televizia da radio axdens komunikaciis globalizacias socialuri fenis yvela momxmareblis saSualebiT, romlebic am teqnologiebis meSveobiT  martivad ukavSirdebian erTmaneTs da axdenen    azrTa intensiur gacvla-gamocvlas. Mmaklueni xazs usvams, rom adamianebs Soris arsebuli fizikuri siSore ar UuSliT maT xels komunikaciur aqtivobaSi da qselis gamWvirvalobis saSualebiT isini amyareben erTmaneTTan kontaqts, ganixilaven socialur sferoSi arsebul sxvadasxva sakiTxebs.  Ddabolos, maklueni askvnis, rom masobrivi informaciis saSualebebi (teqnologiebi)  xels uwyobs globaluri komunikaciis konglomeracias (gaerTianebas).

                                

Mmiuxedavad imisa, rom maklueni toponimad moixseniebs  globalur sofels, terminSi igulisxmeba istoriuli periodi da ara adgili, romelsac win uZRoda “gutenbergis galaqtika”(1962)(qronologiuri periodis sxva geografiuli aRniSvna). es iyo naSromi, sadac makluenma Tavisi filosofiuri Sexedulebebi istoriaze pirvelad Camoayaliba da ganacxada, rom sazogadoebis ganvTareba ganpirobebulia swored urTierTobebis, komunikaciuri saSualebebis ganviTarebiT, rac gansazRvravs sazogadoebrivi yofierebis  yvela sxva danarCeni aspeqtis ganviTarebas. 

 Suasaukuneebis berma iohan gutenbergma yurZnis sapresi aparati sabeWd dazgad aqcia mxolod imitom, rom bibliis gavrcelebisTvis Seewyo  xeli. Sedegad ki komunikaciis axali sferos_gutenbergis era daiwyo anu beWdvis Zalauflebis era, romelsac makluenis azriT win uZRoda kacobriobis “tomobriv safuZvleze cxovrebis xana” da  romelsac Caenacvleba “markonis galaqtika”(italieli mecnieri, romelmac safuZveli Cauyara eleqtronul televizias)_eleqtronuli civilizacia. meoTxe etapad kacobriobam eleqtronuli civilizaciis fazidan gadainacvla Tanamedrove epoqaSi, romelsac “globaluri sofeli” hqvia, sadac komunikaciis da informaciis miReba-marTvis   saSualeba aris televizia. “gutenbergis galaqtika”, iseve rogorc “globaluri sofeli” aixsneba masobrivi informaciis saSualebebis teqnologiuri inovaciebiT.  “eleqtronuli urTierTdamokidebulebis” epoqaSi urTierTobis eleqtronulma saSualebebma  adamiani informaciis gigantur nakadSi moaqcia, romliTac xeli Seuwyo mas “Tavis TavSi moecva mTeli kacobrioba”, mieyvana adamiani gvarovnuli mTlianobis aRorZinebamde da dabruneboda igi garSemomyofebTan kontaqts, amdenad, planeta erT gigantur soflad iqca.

 Mmakluenis azriT eleqtronuli revolucia ramodenime etapze ganxorcielda. sawyisi etapi iyo eleqtronuli teqnologia, romelic socialuri Terapiis rols asrulebda. man Seqmna socialuri urTierTobebis axali etapi, sadac proporcia da simaxinjeebi swordeba. Eeleqtronuli civilizacia is pirveli aRmoCnda, romelic socialur cvlilebebs ganapirobebs_masobrivi komunikaciebis saSualebebs kulturas karnaxoben. sainformacio teqnologiebi, romlebic SeerTebulia audiovizualur xerxebTan qmnis mTel  samyaros qcevaTa modelebs.

 makluenis azriT, komunikaciis saSualebebis swrafi tempiT ganviTareba, rac uzrunvelyofs adamianebis mier informaciis miRebas umokles droSi, iwvevs sazogadoebis savaldebulo integracias msoflios sxvadasxva qveynebSi da ufro da ufro     zrdis maT globalur pasuxismgeblobas

             

 dRevandeli adamiani cxovrobs ara danawevrebul izolirebul samyaroebSi, aramed kulturebisa da samyaros erTianobaSi. radios, televiziisa da  SemdegSi internetis mier Seqmnili garegnuli saxe aris makluenis sofeli, sadac masobrivi sainformacio saSualebebis globalizaciam mTeli msoflio daaxlova erTmaneTTan, patara soflis msgavsad, sadac yvela erTmaneTs icnobs. Eeleqtronuli sistema axdens planetis integracias, aaxloebs da Slis sazRvrebs Qqveynebs Soris, qmnis msoflios suraTs , sadac yvela saubrobs  Tavisuflad da informaciis gavrcelebas ar gaaCnia sazRvrebi. globaluri komunikacia qmnis garemos, sadac erTad urTierTqmedeben mwarmoeblebi. iqmneba axali socialuri organizmi, sadac vizualuri beWdviTi kultura sruldeba da gadadis eleqtronul epoqaSi: beWdviT kulturas Caenacvleba eleqtronuli sainformacio saSualebebi, kacobrioba individualizmidan gadava  koleqtiur individualizmze_“tomobriv safuZvelze”. Mmakluenis azriT, swored eleqtronul medias Seswevs unari sazogadoebis yvela rasis  da fenis warmomadgeneli  gaaerTianos.  eleqtronuli media aris koleqtiuri erTobisken dabrunebis gza.M

 makluenis azriT, E”eleqtronuli bumis” epoqaSi, Tanamedrove adamians Tavisi arsebobis manZilze pirvelad mieca saSualeba dainaxos garemo. “Tu adamiani grZnobebis arsenalze SeigrZnobs axali, eleqtronuli garemos zemoqmedebis xasiaTs, is SeZlebs  cxovrebis sxvadasxva sferoSi cvlilebebis swarafad gansazRvras da winaswarmetyvelebas”- acxadebs maklueni. arsebobs azrTa sxvadasxvaoba imis Sesaxeb, rom aris Tu ara saerTaSoriso qseli (interneti) “globaluri soflis” ideis matarebeli. Tanamedrove Teoritikosi glen vilmoti avrcelebs azrs, rom makluenis idea  globaluri soflis Sesaxeb aris damkvidrebuli kliSe, romelic ar iTvaliswinebs mmarTveli mTavrobis mier saerTaSoriso qselis korufcias  da qseluri informaciis korporatiul kontrols. Aaseve, is xazs usvams “globaluri soflis” koncefciis problematikas: Tu sazogadoebis yvela fena erTnairad ar sargeblobs internetiT, an saerTod moklebulia  qselur informacias sxvadsxva mizezTa gamo da Sesabamisad ver iReben monawileobas globalizaciis procesSi, maSin “globaluri soflis” koncefcia realurad moklebulia im azrs, rom Tanamedrove sainformacio saSualebebi xels uwyobs sazogadoebis integracias erT gigantur, eleqtronul sivrceSi. masobrivi sainformacio saSualebebi aseve gamoiyeneba sociumis dasayofad. magaliTad, mecnier-mkvlevarebis marSal val alstinis da erik braijolfsonis Sexedulebis mixedviT, Tanamedrove masobrivi sainformacio saSualebebi realurad floben sazogadoebis integraciis potencials, romelic emyareba swored marSal makluenis “globaluri soflis” koncefcias, magram igive sainformacio saSualebebs SeuZlia moaxdinos sazogadoebis fragmentacia, radgan, amavdroulad sazogadoebas martivad SeuZlia segregacia da sxvadasxva interesTa jgufebad Camoyalibeba. A

 axali revoluciis mamoZravebel Zalas eleqtronuli komunikaciebis saSualebebi warmoadgenen, pirvel rigSi televizia.                       .makluenma   masobrivi sainformacio saSualebebi dayo or jgufad: “cxeli” sainformacio saSualeba (radio, kino), romelic mayurebels gonebrivi muSaobisTvis minimalur SesaZleblobebs utovebs, “civi” sainformacio saSualeba  ki piriqiT, mayureblisgan moiTxovs met CarTulobas da met Tanamonawileobas, (telefoni, televizia, metyveleba, interneti). Sesabamisad, orive saxis  sainformacio saSualebebi sxvadasxva saxis zegavlenas axdens sazogadoebaze da iwvevs gansxvavebul Sedegebs. magaliTad, Tavis droze hitlerma swored radios saSualebiT moaxerxa ganaTlebuli germanelebis daClungeba. Aamitomac aris naTqvami: brZanebebi radioTi gadaeciT, TxovnebisTvis ki televizias mimarTeT.

 dRes komunikaciis saSualebebi mniSvnelovania informaciaze, anu  informaciis Sinaarsi damokidebulia imaze, Tu romeli saxis sainformacio saSualebiT gadmoicema informacia.: televiziiT, radioTi Tu gazeTiT.

Mmasobrivi sainformacio saSualebebidan yvelaze popularulia televizia, romelic adamianis fsiqikaze seriozul zegavlenas axdens. maklueni ayalibebs Tavis Sexedulebebs televiziis, rogorc masobrivi sainformacio  saSualebis specifikis Sesaxeb. misi azriT informacia garkveulad “ayalibebs sazogadoebas”, e.i. auditorias,  romelic Tavis mxriv warmoadgens nebismieri sainformacio saSualebis dedaazrs.  teleauditoria gansxvavdeba sxva masobrivi sainformacio saSualebebis auditoriisgan. Aadamiani televizorTan ar aris mxolod mayurebeli, igi xdeba movlenaTa Tanamonawile, anu teleauditoria samyaros kameris obieqtivis saSualebiT ki ar uyurebs, aramed “mimdinare movlenebs SeigrZnobs sakuTar binaSi, an  TviTon gadadis movlenaTa uSualo adgilebSi”. swored ise, rogorc amerika-vietnamis omis dros “televiziam omis sisastike misaRebi OoTaxis komfortSi Semoitana, vietnami swored amerikelebis sastumro oTaxebSi daikarga da ara TviT vietnamis brZlis velze”. televiziis meSveobiT xdeba auditoriis da informaciis axleburi dakavSireba. Mmaklueni miiCnevs, rom “obieqturobis  idealis” Seqmna “miukerZoebeli mayureblis interesebisTvis” aris “informaciobanas Zveleburi TamaSi”. Tanamedrove eleqtronul samyaroSi ki obieqturi axali ambebi yvelaze metad damokidebulia xedvaze. Aam mxriv , televizia , sxva sainformacio saSualebebTan SedarebiT meti ndobiT da upiratesobiT sargeblobs, radgan igi umal zemoqmedebs adamianis grZnobebze.

teleinformaciis efeqturobis moTxovna aseve gamomdinareobs televiziis Sedarebidan presasTan. Ppresa axdens momxdaris gadmocemas  zogad analizs, televiziis kvlevis sagani ki aris ra xdeba mocemul momentSi, igi umal erTveba movlenebSi. Aamitom televiziam mTavari yuradReba unda miaqcios procesebis gadacemas. “is rac moxda presis saqmea, rac xdeba televiziis”-acxadebs maklueni. Mmisi azriT, televizias gazeTisgan gansxvavebiT ufro Seefereba “sasiamovno” axali ambebi, amas iTvaliswinebs televiziis specifikac da telemayureblis molodinic, romelic  miiCnevs, rom usiamovno, axali cnobebi “civ” teleekranze ufro cudad aRiqmeba, amitom mayurebels urCevnia usiamovno informacia gaigos gazeTis saSualebiT, radgan  “namdvili axali ambebi”, gazeTisTvis cudi  ambebia. gazeTis specifika aris sazogadoebis arsis Cveneba, igi movlenebs, sagnebs aCvenebs sazogadoebis Signidan. Mmecnieris azriT, gazeTebisa da Jurnalebis saukeTeso nawilia axali ambebis  reklama, Tumca mas aqvs erTi nakli, rom yovelTvis sasiamovno informaciis matarebelia. imisTvis, rom kargis efeqti gawonaswordes, gazeTSi bevri cudi informaciac unda gavrceldes. Aamitom, sainformacio saSualebebis mflobelebi yovelTvis cdiloben sazogadoebas miscen is, rac maT surT, radgan grZnoben, rom maTi Zala aris komunikaciis saSualebaSi da ara SinaarsSi. Aanu makluenis sityvebiT: “sainformacio saSualeba-es  Setyobinebaa”.

 media -adamianis gagrZeleba”(1964)- aris pirveli naSromi, romelic swavlobs da ikvlevs cnobil gamonaTqvams: “komunikaciis saSualeba-es Setyobinebaa”. Aam cnobil frazaSi igulisxmeba Semdegi, rom“saSualeba es Setyobinebaa, radgan saSualeba ayalibebs da akontrolebs kacobriobis moqmedebis masStabebs da formebs.”masobrivi sainformacio saSualebebi Sinaarsisgan damoukideblad axdenen zegavlenas sazogadoebaze da es aris misi funqcia. aseve aq igulisxmeba yvela xelovnuri sainformacio saSualebis zegavlena sazogadoebaze, mis cnobierebaze. Mmaklueni miiCnevs, rom  es sainformacio saSualebebi warmoadgenen adamianis gagrZelebas, romelic aZlierebs adamianis Sesabamisi organos moqmedebas da amasTan mis garemomcvl samyarosac gardaqmnis. Nsxvanairad rom vTqvaT, nebismieri sainformacio saSualebis socialuri ESedegi aris adamianis SesaZleblobebis ganvrcoba-gafarToeba, gazrda, romelic Tavis mxriv gamomdinareobs  axali teqnologiebis zegavlenis Sedegad Cveni SesaZleblobebis da cnobierebis gazrdili masStabebidan. AMAKLUEmakluenis azriT, adamianis grZnobata organoebi erTgvar balansSi arian da yovelma axalma saSualebam daarRvia saukunovani balansi. Mmag: fonetikuri anbanis gamogonebam komunikaciuri bumi gamoiwvia. adamianis cnobierebis ganvrcoba-gafarToebaSi, igive adamianis gagrZelebis  procesSi monawileobas iRebs  individis sruli fsiqologiuri da   socialuri  kompleqsi.

 swored sakomunikacio teqnologiebi gansazRvravs makluenisTvis ama Tu im social-ekonomikuri sistemis arsebobas. jer kidev “gutenbergis galaqtikaSi” miuTiTa man , rom industriuli sazogadoebis ganviTareba, ekonomikuri, socialur-politikuri infrastruqturebis Seqmna SeuZlebeli iqneboda komunikaciuri cvlilebebis gareSe, am yvelafers ki dasabami beWduri presis gamogonebam daudo, Semdgom ki eleqtronulma revoluciam da globalizaciis procesma gaagrZela.

 miuxedavad mkacri kritikisa, misi sayovelTaod aRiarebuli koncefciebi gaxda mravali sociologis, maT Soris z.bzeJinskis  doqtrinis “teqnotronuli era” safuZveli, romelsac miaCnda, rom urTierTobis uaxlesi saSualebebidan swored telexedva qmnis superkapitalistur civilizacias. Dmis doqtrinas   safuZvlad makluenis komunikaciuri ETeoria daedo.

 aRsaniSnavia, rom  am cnobili mediamkvlevaris  arcerTi naSromi ar aris Targmnili da gamocemuli qarTul enaze. Tumca, misi kvlevebi udavod sagulisxmo da mniSvnelovan asaxvas hpoveben Tanamedrove sociologiis, Jurnalistikis, televiziis da reklamis mkvlevarTa mosazrebebsa Tu TeoriebSi.

Ggamoyenebuli literatura:

www.cultofjim.com

Understanding Media:The Extentions of man, Marshall Mcluhan, 1964

www.britannica.com

www.marshallmcluhan.com

en.wikipedia.org

 

“sabWoTa xelovneba”#2, 1986

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

კატეგორია: სტუდენტ მაგისტრანტთა სამეცნიერო გვერდი | დაამატა: defaultNick (11.09.2009)
ნანახია: 3273 | ტეგები: გუტენბერგი, ტელევიზია, ტელეკრიტიკა, მედიაკრიტიკა, მაკლუენი
სექციის კატეგორიები
სტუდენტ მაგისტრანტთა სამეცნიერო გვერდი [4]
პირველ ტელეკრიტიკოსთა მიერ ჩატარებულ სამეცნიერო კვლევათა ანგარიში
შესვლის ფორმა
ძებნა
სტატისტიკა

საავტორო უფლებები დაცულია
Copyright MyCorp © 2024 |