მარშალ მაკლუენი
ქეთი ჯაფარიძე
ტელეკრიტიკის სამაგისტრო პროგრამის მაგისტრანტი
2008წ.
“ gindaT gaigoT ras vfiqrob televiziaze?
Tu gindaT ESeinaxoT erTi nawyveti
ebraul-berZnul-renesansul-saganmanaTleblo-modernistul-dasavluri civilizaciisa,
maSin girCevniaT aiRoT culi da daamsxvrioT yvela es mimarTuleba.”
marSal maklueni
aRsaniSnavia, rom cnobili
mediamkvlevari erT-erTi yvelaze popularuli masobrivi sainformacio saSualebis
–televiziis momxmarebeli da televizoris
aqtiuri mayurebeli arasodes yofila.
herbert marSal maklueni(1911-1980) – kanadeli ganmanaTlebeli,
filosofosi, mecnieri, inglisuri literaturis profesori, literaturuli kritikosi,
komunikaciebis Teoritikosi, sociologi.
mas uwodes “dasavleTis inteleqtualuri kometa”,
“eleqtronuli saukunis winaswarmetyveli”, “niutonis da froidis Semdeg yvelaze
didi moazrovne”, “mediakritikis patriarqi”, “popkulturis winaswarmetyveli”,
“eleqtronuli epoqis mama”, romelmac mTeli
misi kariera miuZRvna masobrivi
komunikaciis saSualebebis sazogadoebaze
zegavlenis kvlevas. Mman jer kidev meoce saukunis 60-ian wlebSi
iwinaswarmetyvela media saSualebebis roli da Sedegi sazogadoebaze, maSin roca
televizia jer arc ki arsebobda, xolo personaluri kompiuteri oci wlis Semdeg
gaCnda.Mmisi cnobili gamonaTqvamia: “Tavdapirvelad Cven vqmniT teqnologiebs,
xolo Semdeg teqnologiebi gvqmnian Cven.” maklueni iyo pirveli, romelmac gvamcno
axali realobis gaCenis ESesaZlebloba, sadac vebserfingi, daklikeba, momentaluri
reaqcia sakuTari miRwevadobis SegrZnebaa, rom samyaro am eleqtronul sivrceSi
sofeliviT pataraa. mas arasodes ar enaxa, magram iwinaswarmetyvela teqstis da
eleqtronuli mediis sinTezi rogorc axali media saSualebis Seqmnis safuZveli_
dRes Tanamedrove samyaroSi mas saerTaSoriso qseli(interneti) ewodeba. mravalTaTvis maklueni masobriv sainformacio
saSualebaTa kvlevis istoriaSi dRemde kontroversiuli pirovnebaa. misi Sromebi
masobriv komunikaciaTa gavlenis Sesaxeb
gamoicema kanadasa da evropis mTel rig qveynebში
herbert marSal
maklueni daibada 1911 wels , kanadaSi, q. edmontonSi. 1934 wels , manitobas
provinciis universitetis damTavrebis Semdeg mas mieniWa xelovnebis magistris
wodeba, xolo kembrijis universitetis damTavrebis Semdeg- filosofiis doqtoris
xarisxi inglisuri enisa da literaturis specialobiT. 1948 wlidan maklueni iwyebs masobrivi informaciis
procesebis Seswavlas fsiqologiis,
sociologiis, istoriis, ekonomikur mecnierebaTa
da fiziologiis TvalsazrisiT. 1963 wlidan xelmZRvanelobs torontos universitetis kulturisa da teqnikis
Semswavlel centrs. igi aris kembrijis universitetis humanitarul mecnierebaTa
profesori, xelmZRvanelobs mTel rig proeqtebs
kanadasa da amerikis SeerTebul StatebSi. makluenma mniSvnelovani roli Seasrula
Tanamedrove komunikaciebis Teoriis ganviTarebaSi. Mmisi wyalobiT sazogadoebas
gauadvilda eleqtronul epoqaSi da
teqnologiur bumSi masobrivi media saSualebebis zegavlenis Secnoba da aRqma maT yoveldRiur cxovrebaSi.
mecnieris kvlevebi amtkicebs, rom nebismieri
media saSualeba informaciis Sinaarsis ganurCevlad axdens gansxvavebul
zegavlenas sazogadoebaze. magaliTad, ambavi Tu
istoria, romelic weria wignSi, TamaSdeba scenaze, usmenen radioSi,
uyureben filmis saxiT, gadmoicema
televiziiT Tu aRiqvamen komediur JanrSi, TiToeul am media saSualebas aqvs
sakuTari, damaxasiaTebeli zegavlenis moxdenis unari da sasaubro ena, am
princips Tanamedrove eniT exmianeba
makluenis cnobili fraza “ media saSualeba –es Setyobinebaa”.
termini “globaluri sofeli”(1968). pirvelad
gaJRerda vindam luisis naSromSi “amerika da kosmiuri adamiani”(1948). Mmakluenis
am naSromma didi mRelvareba da qaosi gamoiwvia
dasavleTis qveynebis samecniero wreebSi. Tanamedrove realobaSi
‘globaluri sofeli” aris metafora, romelSic igulisxmeba televiziisa da SemdegSi
saerTaSoriso qselis(interneti) mier Seqmnili garegnuli samyaro, sadac Cven
eleqtronuli teqnologiebis saSualebiT mTel dedamiwaze gavagrZeleT sakuTari
nervuli sistema. Mmakluenis zriT, Tanamedrove komunikaciis saSualebebi, rogoric
aris televizia da radio axdens komunikaciis globalizacias socialuri fenis yvela
momxmareblis saSualebiT, romlebic am teqnologiebis meSveobiT martivad ukavSirdebian erTmaneTs da axdenen azrTa intensiur gacvla-gamocvlas. Mmaklueni
xazs usvams, rom adamianebs Soris arsebuli fizikuri siSore ar UuSliT maT xels
komunikaciur aqtivobaSi da qselis gamWvirvalobis saSualebiT isini amyareben
erTmaneTTan kontaqts, ganixilaven socialur sferoSi arsebul sxvadasxva
sakiTxebs. Ddabolos, maklueni askvnis,
rom masobrivi informaciis saSualebebi (teqnologiebi) xels uwyobs globaluri komunikaciis
konglomeracias (gaerTianebas).
Mmiuxedavad
imisa, rom maklueni toponimad moixseniebs
globalur sofels, terminSi igulisxmeba istoriuli periodi da ara adgili,
romelsac win uZRoda “gutenbergis galaqtika”(1962)(qronologiuri periodis sxva
geografiuli aRniSvna). es iyo naSromi, sadac makluenma Tavisi filosofiuri
Sexedulebebi istoriaze pirvelad Camoayaliba da ganacxada, rom sazogadoebis
ganvTareba ganpirobebulia swored urTierTobebis, komunikaciuri saSualebebis
ganviTarebiT, rac gansazRvravs sazogadoebrivi yofierebis yvela sxva danarCeni aspeqtis
ganviTarebas.
Suasaukuneebis berma iohan gutenbergma yurZnis
sapresi aparati sabeWd dazgad aqcia mxolod imitom, rom bibliis gavrcelebisTvis
Seewyo xeli. Sedegad ki komunikaciis
axali sferos_gutenbergis era daiwyo anu beWdvis Zalauflebis era, romelsac
makluenis azriT win uZRoda kacobriobis “tomobriv safuZvleze cxovrebis xana”
da romelsac Caenacvleba “markonis galaqtika”(italieli
mecnieri, romelmac safuZveli Cauyara eleqtronul televizias)_eleqtronuli
civilizacia. meoTxe etapad kacobriobam eleqtronuli civilizaciis fazidan
gadainacvla Tanamedrove epoqaSi, romelsac “globaluri sofeli” hqvia, sadac
komunikaciis da informaciis miReba-marTvis
saSualeba aris televizia. “gutenbergis galaqtika”, iseve rogorc
“globaluri sofeli” aixsneba masobrivi informaciis saSualebebis teqnologiuri
inovaciebiT. “eleqtronuli
urTierTdamokidebulebis” epoqaSi urTierTobis eleqtronulma saSualebebma adamiani informaciis gigantur nakadSi
moaqcia, romliTac xeli Seuwyo mas “Tavis TavSi moecva mTeli kacobrioba”,
mieyvana adamiani gvarovnuli mTlianobis aRorZinebamde da dabruneboda igi
garSemomyofebTan kontaqts, amdenad, planeta erT gigantur soflad iqca.
Mmakluenis azriT eleqtronuli revolucia
ramodenime etapze ganxorcielda. sawyisi etapi iyo eleqtronuli teqnologia,
romelic socialuri Terapiis rols asrulebda. man Seqmna socialuri urTierTobebis
axali etapi, sadac proporcia da simaxinjeebi swordeba. Eeleqtronuli civilizacia
is pirveli aRmoCnda, romelic socialur cvlilebebs ganapirobebs_masobrivi
komunikaciebis saSualebebs kulturas karnaxoben. sainformacio teqnologiebi,
romlebic SeerTebulia audiovizualur xerxebTan qmnis mTel samyaros qcevaTa modelebs.
makluenis azriT, komunikaciis saSualebebis swrafi
tempiT ganviTareba, rac uzrunvelyofs adamianebis mier informaciis miRebas
umokles droSi, iwvevs sazogadoebis savaldebulo integracias msoflios sxvadasxva
qveynebSi da ufro da ufro zrdis maT
globalur pasuxismgeblobas
dRevandeli adamiani cxovrobs ara danawevrebul
izolirebul samyaroebSi, aramed kulturebisa da samyaros erTianobaSi. radios,
televiziisa da SemdegSi internetis mier
Seqmnili garegnuli saxe aris makluenis sofeli, sadac masobrivi sainformacio
saSualebebis globalizaciam mTeli msoflio daaxlova erTmaneTTan, patara soflis
msgavsad, sadac yvela erTmaneTs icnobs. Eeleqtronuli sistema axdens planetis
integracias, aaxloebs da Slis sazRvrebs Qqveynebs Soris, qmnis msoflios suraTs
, sadac yvela saubrobs Tavisuflad da
informaciis gavrcelebas ar gaaCnia sazRvrebi. globaluri komunikacia qmnis
garemos, sadac erTad urTierTqmedeben mwarmoeblebi. iqmneba axali socialuri
organizmi, sadac vizualuri beWdviTi kultura sruldeba da gadadis eleqtronul
epoqaSi: beWdviT kulturas Caenacvleba eleqtronuli sainformacio saSualebebi,
kacobrioba individualizmidan gadava
koleqtiur individualizmze_“tomobriv safuZvelze”. Mmakluenis azriT,
swored eleqtronul medias Seswevs unari sazogadoebis yvela rasis da fenis warmomadgeneli gaaerTianos. eleqtronuli media aris koleqtiuri erTobisken
dabrunebis gza.M
makluenis azriT, E”eleqtronuli bumis” epoqaSi,
Tanamedrove adamians Tavisi arsebobis manZilze pirvelad mieca saSualeba
dainaxos garemo. “Tu adamiani grZnobebis arsenalze SeigrZnobs axali,
eleqtronuli garemos zemoqmedebis xasiaTs, is SeZlebs cxovrebis sxvadasxva sferoSi cvlilebebis
swarafad gansazRvras da winaswarmetyvelebas”- acxadebs maklueni. arsebobs azrTa
sxvadasxvaoba imis Sesaxeb, rom aris Tu ara saerTaSoriso qseli (interneti)
“globaluri soflis” ideis matarebeli. Tanamedrove Teoritikosi glen vilmoti
avrcelebs azrs, rom makluenis idea
globaluri soflis Sesaxeb aris damkvidrebuli kliSe, romelic ar
iTvaliswinebs mmarTveli mTavrobis mier saerTaSoriso qselis korufcias da qseluri informaciis korporatiul kontrols.
Aaseve, is xazs usvams “globaluri soflis” koncefciis problematikas: Tu
sazogadoebis yvela fena erTnairad ar sargeblobs internetiT, an saerTod
moklebulia qselur informacias sxvadsxva
mizezTa gamo da Sesabamisad ver iReben monawileobas globalizaciis procesSi,
maSin “globaluri soflis” koncefcia realurad moklebulia im azrs, rom Tanamedrove
sainformacio saSualebebi xels uwyobs sazogadoebis integracias erT gigantur,
eleqtronul sivrceSi. masobrivi sainformacio saSualebebi aseve gamoiyeneba
sociumis dasayofad. magaliTad, mecnier-mkvlevarebis marSal val alstinis da erik
braijolfsonis Sexedulebis mixedviT, Tanamedrove masobrivi sainformacio
saSualebebi realurad floben sazogadoebis integraciis potencials, romelic
emyareba swored marSal makluenis “globaluri soflis” koncefcias, magram igive
sainformacio saSualebebs SeuZlia moaxdinos
sazogadoebis fragmentacia, radgan, amavdroulad sazogadoebas martivad SeuZlia
segregacia da sxvadasxva interesTa jgufebad Camoyalibeba. A
axali revoluciis mamoZravebel Zalas
eleqtronuli komunikaciebis saSualebebi warmoadgenen, pirvel rigSi
televizia. .makluenma masobrivi sainformacio saSualebebi dayo or
jgufad: “cxeli” sainformacio saSualeba (radio, kino), romelic mayurebels
gonebrivi muSaobisTvis minimalur SesaZleblobebs utovebs, “civi” sainformacio
saSualeba ki piriqiT, mayureblisgan
moiTxovs met CarTulobas da met Tanamonawileobas, (telefoni, televizia,
metyveleba, interneti). Sesabamisad, orive saxis sainformacio saSualebebi sxvadasxva saxis
zegavlenas axdens sazogadoebaze da iwvevs gansxvavebul Sedegebs. magaliTad,
Tavis droze hitlerma swored radios saSualebiT moaxerxa ganaTlebuli germanelebis
daClungeba. Aamitomac aris naTqvami: brZanebebi radioTi gadaeciT, TxovnebisTvis
ki televizias mimarTeT.
dRes komunikaciis saSualebebi mniSvnelovania
informaciaze, anu informaciis Sinaarsi
damokidebulia imaze, Tu romeli saxis sainformacio saSualebiT gadmoicema
informacia.: televiziiT, radioTi Tu gazeTiT.
Mmasobrivi
sainformacio saSualebebidan yvelaze popularulia televizia, romelic adamianis
fsiqikaze seriozul zegavlenas axdens. maklueni ayalibebs Tavis Sexedulebebs
televiziis, rogorc masobrivi sainformacio
saSualebis specifikis Sesaxeb. misi azriT informacia garkveulad
“ayalibebs sazogadoebas”, e.i. auditorias,
romelic Tavis mxriv warmoadgens nebismieri sainformacio saSualebis
dedaazrs. teleauditoria gansxvavdeba
sxva masobrivi sainformacio saSualebebis auditoriisgan. Aadamiani televizorTan
ar aris mxolod mayurebeli, igi xdeba movlenaTa Tanamonawile, anu teleauditoria
samyaros kameris obieqtivis saSualebiT ki ar uyurebs, aramed “mimdinare
movlenebs SeigrZnobs sakuTar binaSi, an
TviTon gadadis movlenaTa uSualo adgilebSi”. swored ise, rogorc
amerika-vietnamis omis dros “televiziam
omis sisastike misaRebi OoTaxis komfortSi Semoitana, vietnami swored
amerikelebis sastumro oTaxebSi daikarga da ara TviT vietnamis brZlis velze”.
televiziis meSveobiT xdeba auditoriis da informaciis axleburi dakavSireba.
Mmaklueni miiCnevs, rom “obieqturobis
idealis” Seqmna “miukerZoebeli mayureblis interesebisTvis” aris
“informaciobanas Zveleburi TamaSi”. Tanamedrove eleqtronul samyaroSi ki
obieqturi axali ambebi yvelaze metad damokidebulia xedvaze. Aam mxriv ,
televizia , sxva sainformacio saSualebebTan
SedarebiT meti ndobiT da upiratesobiT sargeblobs, radgan igi umal zemoqmedebs
adamianis grZnobebze.
teleinformaciis
efeqturobis moTxovna aseve gamomdinareobs televiziis Sedarebidan presasTan.
Ppresa axdens momxdaris gadmocemas zogad
analizs, televiziis kvlevis sagani ki aris ra xdeba mocemul momentSi, igi umal
erTveba movlenebSi. Aamitom televiziam mTavari yuradReba unda miaqcios
procesebis gadacemas. “is rac moxda presis saqmea, rac xdeba televiziis”-acxadebs
maklueni. Mmisi azriT, televizias gazeTisgan gansxvavebiT ufro Seefereba
“sasiamovno” axali ambebi, amas iTvaliswinebs televiziis specifikac da
telemayureblis molodinic, romelic
miiCnevs, rom usiamovno, axali cnobebi “civ” teleekranze ufro cudad aRiqmeba,
amitom mayurebels urCevnia usiamovno informacia gaigos gazeTis saSualebiT,
radgan “namdvili axali ambebi”,
gazeTisTvis cudi ambebia. gazeTis
specifika aris sazogadoebis arsis Cveneba, igi movlenebs, sagnebs aCvenebs
sazogadoebis Signidan. Mmecnieris azriT, gazeTebisa da Jurnalebis saukeTeso
nawilia axali ambebis reklama, Tumca mas
aqvs erTi nakli, rom yovelTvis sasiamovno informaciis matarebelia. imisTvis,
rom kargis efeqti gawonaswordes, gazeTSi bevri cudi informaciac unda
gavrceldes. Aamitom, sainformacio saSualebebis mflobelebi yovelTvis cdiloben
sazogadoebas miscen is, rac maT surT, radgan grZnoben, rom maTi Zala aris
komunikaciis saSualebaSi da ara SinaarsSi. Aanu makluenis sityvebiT:
“sainformacio saSualeba-es Setyobinebaa”.
media -adamianis gagrZeleba”(1964)- aris
pirveli naSromi, romelic swavlobs da ikvlevs cnobil gamonaTqvams: “komunikaciis
saSualeba-es Setyobinebaa”. Aam cnobil frazaSi igulisxmeba Semdegi, rom“saSualeba es Setyobinebaa, radgan saSualeba
ayalibebs da akontrolebs kacobriobis moqmedebis masStabebs da formebs.” masobrivi
sainformacio saSualebebi Sinaarsisgan damoukideblad axdenen zegavlenas
sazogadoebaze da es aris misi funqcia. aseve aq igulisxmeba yvela xelovnuri
sainformacio saSualebis zegavlena sazogadoebaze, mis cnobierebaze. Mmaklueni
miiCnevs, rom es sainformacio
saSualebebi warmoadgenen adamianis gagrZelebas, romelic aZlierebs adamianis
Sesabamisi organos moqmedebas da amasTan mis garemomcvl samyarosac gardaqmnis.
Nsxvanairad rom vTqvaT, nebismieri sainformacio saSualebis socialuri ESedegi
aris adamianis SesaZleblobebis ganvrcoba-gafarToeba, gazrda, romelic Tavis
mxriv gamomdinareobs axali teqnologiebis
zegavlenis Sedegad Cveni SesaZleblobebis da cnobierebis gazrdili masStabebidan.
AMAKLUEmakluenis azriT, adamianis grZnobata organoebi erTgvar balansSi arian da
yovelma axalma saSualebam daarRvia saukunovani balansi. Mmag: fonetikuri
anbanis gamogonebam komunikaciuri bumi gamoiwvia. adamianis cnobierebis ganvrcoba-gafarToebaSi,
igive adamianis gagrZelebis procesSi monawileobas
iRebs individis sruli fsiqologiuri
da socialuri kompleqsi.
swored sakomunikacio teqnologiebi gansazRvravs
makluenisTvis ama Tu im social-ekonomikuri sistemis arsebobas. jer kidev
“gutenbergis galaqtikaSi” miuTiTa man , rom industriuli sazogadoebis
ganviTareba, ekonomikuri, socialur-politikuri infrastruqturebis Seqmna
SeuZlebeli iqneboda komunikaciuri cvlilebebis gareSe, am yvelafers ki dasabami
beWduri presis gamogonebam daudo, Semdgom ki eleqtronulma revoluciam da
globalizaciis procesma gaagrZela.
miuxedavad mkacri kritikisa, misi sayovelTaod
aRiarebuli koncefciebi gaxda mravali sociologis, maT Soris z.bzeJinskis doqtrinis “teqnotronuli era” safuZveli, romelsac
miaCnda, rom urTierTobis uaxlesi saSualebebidan swored telexedva qmnis
superkapitalistur civilizacias. Dmis doqtrinas
safuZvlad makluenis komunikaciuri
ETeoria daedo.
aRsaniSnavia, rom am cnobili mediamkvlevaris arcerTi naSromi ar aris Targmnili da
gamocemuli qarTul enaze. Tumca, misi kvlevebi udavod sagulisxmo da mniSvnelovan
asaxvas hpoveben Tanamedrove sociologiis, Jurnalistikis, televiziis da reklamis
mkvlevarTa mosazrebebsa Tu TeoriebSi.
Ggamoyenebuli literatura:
www.cultofjim.com
Understanding Media:The Extentions of man, Marshall
Mcluhan, 1964
www.britannica.com
www.marshallmcluhan.com
en.wikipedia.org
“sabWoTa
xelovneba”#2, 1986