თიკო კილაძე
globaluri teleqselebi
globalizaciis procesSi
globalizaciis zogadi
Taviseburebani
XX saukunis miwuruls yvelam gaacnobiera rom msoflio
marSal makluenis TqmiT marTlac erT did-"globalur soflad iqca”
Gglobalizacia araerTgvarovani macduri cnebaa, am
Temisadmi 1980 wlidan moyolebuli udidesi interesis miuxedavad misi zusti
mniSvneloba dRemde araa dadgenili. ase rom Tanabrad ixmareba procesis,
politikis marketinguli strategiis mdgomareobis an Tundac ideologiis
aRsaniSnavad. Problemaa isaa rom globalizacia gadabmuli da urTierT
dakavSirebuli procesebis erTobliobaa, magram amavedros es procesebi SeiZleba
xSirad erTmaneTis sruliad sapirispiro da sawinaagmdegoc aRmoCndes. Mmisi gansazRvris saukeTeso mcdeloba mainc keniCi
omaes (1989w)”msoflio sazgvrebis gareSea”.
saxelmwifoebs Soris tradiciuli sazRvrebis ignorirebisa da Tavisufali
mimosvlis Camoyalibebis garda, sxvadasxva qveynebis xalxTa daaxloebasac
asaxavs- warsulsSi arsebuli sivrcis gadalaxvis problema dResdReobiT faqtiurad
agarc arsebobs. ian Solte(2005) globalizacias sicilauri sivrcis gadafasebasTan
akavSirebda da amtkicebda rom saerTaSoriso kavSirebisa da kontaqtebis gamo
teritoriis cneba sul ufro da ufro kargad Tavis pirvandel mniSvnelobas.
magaliTad kompiuteris erTi marigi operaciis meSveobiT msoflios garSemo udidesi raodenobis
eleqtronuli fuli trialebs... anZebi da satelituri danadgarebi satelefono
gzavnilebisa da satelevizio programebis myisier gadacemas uzrunvelyofen.
Kkulturuli
globalizacia _ informaciis saerTo Rirebulebebis Tradiciebisa Tu Cveulebebis
gacvla gamocvliT –erebs regionebsa da adamianebs Soris gansxvavebebis daqrobis
safrTxes aCens. Mmakdonaldizaciis procesi amis sauketeso magaliTia. Kkulturis
globalizacias xels egret wodebuli sainformacio revoluciac uwyobs. anu
satelituri komunikaciis, telekomunikaciebSi, sainformacio teqnologiebisa da
interenetis ganviTareba. Tumca kulturas globalizaciis mxardaceris garda misi
sekavebac SeuZlia da holivuduri filmebis naikis firmis sportuli aRkazmulobisa
Tu sratbaqsis yavis saxlebis momravlebasTan erTad adgilobrivi kulturisa da
Cveulebebis gaTvaliswinebac aucilebelia.
saukuneebis manZilze
xalxebi Taviani TviTmyofadobis SenarCunebas sakuTari erovnuli kulturis
SenarCunebis fasad axerxebdnen swored errovnuli kultura da erovnuli ena iyo is
ganmasxvavebeli niSani romelic ama Tu im xalxs sxvebisgan ganasxvavebda da
erovnuli idenTifikaciis saSualebas iZleoda. Aamdenad erovneba da erovnuli
kultura TiTqmis gaigivebul cnebebad aRiqmeboda da pirovneba maSin iTvleboda
garkveuli erovnebis warmomadgenlad roca amave erovnuli kulturis matarebeli iyo.
globalizaciis procesma es TiTqosda xelSeuxebeli sferoc moicva. bevris azriT
TandaTan qreba erovnuli kulturis unikaluri mravalferovneba da yalibdeba
globaluri zeerovnuli masobrivi kultura romelic sxva araferia Tu ara dasavleTis
kerZod amerikis SeerTebuli Statebis sirogatuli kulturis mTels msoflioSi
gavrceleba. Ee.i. erovnuli kulturebis
naclad yalibdeba kosmopolituri kultura sadac yvelaferi erovnuli ikargeba
sxvadasxva qveynebis mosaxleobas acvia erTnairad Camen erTsa da imave saCmels
(makdoldsizacia) svaven erTsa da imave sasmels (koka_kolizacia) usmenen erTsa
da imave musikas uyureben erTsa da imave filmebsa da telegadacemebs yovelive
amis Sedegad aqvT erTnairi Rirebulebebi da erTnairad fiqroben. Mmokled
yalibdeba uerovnebo kosmopoliti msoflio moqalaqe.
Bბolo saukuneebSi dasavleTis dawinaurebam rogorc politikurad ise
ekonomikurad da kulturulad Camoayaliba RirebulebaTa sistema romelic dasavleTSi
aRiqmeba universalur da ertaderT WeSmarit sistemad amitom yvela sxva Sexeduleba
romelic ewinaaRmdegeba dasavlurs iTvleba ucxod da miuReblad. Aamocana swored
isa rom moxdes dasavluri azrovnebis dasavluri faseulobebis da dasavluri
cxovrebis stilis sayovelTao globaluri gavrceleba. Msoflios unda ecvas, Camdes,
fiqrobdes afasebdes ise rogorc dasavleTi. Ra Taqma unda amas ZaliT aravin
axorcielebs magram dRevandeli komunikaciis (da esec dasavleTis miRwevaa)
ubrZolvelad usisxlod SeparviT da SeumCnevlad xdeba dasavluri cxovrebis stilis
damkvidreba.
Mmagram TviTon dasavleTic ar aris homogenuri da dasavlur erovnul
kulturebs Sorisac sakmao gansxvavebaa. Aamitom TviT dasavlur kulturebs Soris
dapirispirebisas upiratesoba politikurad da ekonomikiurad yvelaze Zlieri
qveynis AaSS-is mxarezea. Sesabamisad amerikuli kulturis dominant udavoa da
vesternizacia upirveles yovlisa amerikanizaciaa. Aamerikelebi amaSi
arabunebrivs arafers xedaven radgan miaCniaT rom amerikuli kultura ukve
TviTonve warmoadgens sinTezur kulturas romelic sxvadasxva (maTSoris zogierTi
aradasavluri) kulturebis Serwymis Sedegad warmoiSva.
cxadia sul sxva gvarad
aRiqvamen dasavlur da kerZod amerikuli kulturis moZalebas aradasavluri
civilizaciebi maTTvis amerikuli musika Tu teleserialebi makdonaldsi Tu
koka-kola holivudi Tu CNN, da rac mTavaria
amerikuli liberalizmi da demokratia aris is iaraRi, romliTac nadgurdeba maTi
civilizacia, erovnuli kulturebi, religia, TviTmyofadoba da identuroba.
Aamitomac sul ufro da ufro met qveyanaSi Cndeba aSkarad eqsremistuli,
nacionalisturi Tu religiuli jgufebi, romelTa mizani amerikis da saerTod
dasavleTis gavlenis gaZlierebis winaaRmdeg brZolaa. marto islamisturi
organizaciebis gavrcelebac ki sakmarisia, raTa warmovidginoT is masStabebi, rac
dasavluri kulturuli imperializmis gavrcelebas da mis sawinaaRmdego moqmedebebs
mohyva.
globalizacia
TavisTavad metad sakamaTo sakiTxad iqca. maSin, roca saxelmwifoebis meTaurTa
umravlesoba globalizeburi ekonomikis Tavis sasargeblod gamoyenebas cdilobs,
xalxSi (ZiriTadad ganviTarebul, iSviaTad – ganviTarebad qveynebSi)
antiglobalisturi moZraobebi yalibdeba, aseTma danawilebam SeiZleba iTqvas,
tradiculi kapitalizmisa d socializmis – memarcxeneebisa da memarjvennbis
dapirispireba Secvala.
pirveli sakamaTo sakiTxi
zogadad globalizaciis da misi mamoZravebeli Zalebis arsebobaa. "morwmuneebs”
dasturad 1980 wlidan kulturis, ekonomikis, mecnierebis Tu politikis sferoebSi
wamowyebuli, intensiuri, TiTqmis revoluciuri cvlilebebi mohyavT. aRsaniSnavia
Tavisufali vaWrobis zrda anu safinanso garigebebis da fuladi gadaricxvebis
simravle; sakomunikacio teqnologiebis ganviTareba da saerTo moTxovnis saqonlis
gamoCena, romelsac myidveli yvela qveyanaSi hyavs. ukidures SemTxvevaSi –
hiperglobalizmi – sayovelTao teqnikuri ganviTareba – Zalauneburad globalizacias
uwyobs xels da aqedan gamomdinare, procesic gardauvali xdeba. Tumca, 1990 wlis
(gansakuTrebiT ki 9/11-is) Semdeg – globalizacias mainc mouwia tempis dagdeba,
rac msoflio ekonomikis cvlilebebSi da sasazRvro dacvis gamkacrebaSi aisaxa.
yvelaze meti kritika mainc globalizaciis Sedgs exeba
– rac, mowinaaRmdegTa azriT gardauvali siRatake da mkveTrad gamoxatuli
uTanasworoba iqneba. maTi SefasebiT, globalizacia TamaSia: gamarjvebuli mxare
damarcxebuls Cagravs. zogadad am TamaSSi gamarjvebulad mravalnacionaluri
korporaciebi da ganviTarebuli qveynebi xdebian, magram mTlianobaSi mainc aSS
igulisxmeba. wagebuli ki ganviTarebadi qveynebi rCeba, sadac xelfasebi Zalian
dabalia, safinanso SezRudvebi – mcire an saerTod ararsbuli da sadac globaluri
bazrebi ufro da ufro met gavlenas iZens. maSin, roca amerika da sxva dasavluri
ekonomikis saxelmwifoebi 1980 wlidan udides progress aRweven, Rarib qveynebSi
cxovrebis standarti ukiduresad ecema.
|